Vespa S

 „Vespa“, be jokios abejonės, galime laikyti labiausiai imituojamu motoroleriu pasaulyje, taip yra todėl, jog dizaineriai kurdami naują modelį kūribingai „kopijuoja“ senesnius. Jau kuris laikas „Piaggio“ prieš siūlydama naujus nemirtingo vabzdžio modelius vis atsigręžia atgal, į įkvėpimo kupiną istoriją prasidėjusią 1946 metais. Taip atsitiko su modeliu „GTV“, sukurtu and didžiosios „Vespa“ bazės, taip yra ir su „Vespa S“, pagaminta mažojo „LX“ modelio pagrindu.
Įkvėpimo šaltinis akivaizdus, modelis „S“ turi daug bendrų bruožų su senaisiais „ET3“ ir „Special“ laikomais mitu. Šie modeliai charakterizavo ištisos septyniasdešimtųjų metų jaunuolių kartos jaunystę, ir dar šiandien, beje kaip ir „PX“, yra laikomi svarbia dviratės transporto priemonės istorijos dalimi, smarkiai prisidėjusia prie „Piaggio“ sėkmės.

Stačiakampis žibintas – būdinga ”Vespa Special” detalė.

Naujajai „S“ versijai būdingas legendinis „Special“ paprastumas, bei vėl siūlomas nepamirštamas kampuotas žibintas (nors šiuo atveju jis ne itin dera prie aptakaus korpuso) kuris išskirdavo „Special“ iš kitų „Vespa“. Galima teigti, jog „Vespa S“ tai naujai nugrimuota „LX“, pasitaikius tinkamai progai siūloma „minimal“ versijoje.
Po kojomis jokių plastmasių – pakojis su guminėmis juostelėmis visai kaip senojoje „Special“, taip pat atsisakyta daiktadėžės už kojų skydo, kuris šioje „Vespa“ plonas kaip senose.

“Vespa S” pakojis atrodo net per daug elegantiškai.

Tiesa apatinėje dalyje numatyta keletas atvirų „kišenių“ kurių funkcionalumas abejotinas turint uomenyje, jog jose padėti daiktai tikrai iškristų važiuojant nelygesniu keliu.

Kojų skydo estetiką kiek darko neaiškios funkcijos kišenės.

Naujas „Vespa S“priekio dizainas – plastmasinis kojų skydo indėklas papuoštas chromuotu
„kaklaraiščiu“ visai kaip ankščiau, priekinis rato sparnas mažesnis, dekoruotas chromuota skiautere.

“Piaggio” gamykloje tikima jog raudona tai sportas.

Po juo matoma tai ką „Piaggio“ vadina sportine pakaba arba tai pati „Vespa LX“ serijos priekinė šakė kurioje amortizacijos spyruoklė nudažyta raudonai. Anų laikų tradicijas atspindi ir sėdynės dizainas – jos kraštas papuoštas plastikine juostele.

Puiki senosios “Special”  sėdynės interpretacija.

Beje „Vespa S“ sėdynę galima pasirinkti iš kelių versijų: monoposto (vienvietė) ir biposto (dvivietė). Šia proga pakeistas ir prietaisų skydas, rodmenis dabar stebime gausiai chromuotuose ekranuose, tai suteikia šiek tiek septyniasdešimtųjų stiliaus tačiau ar tai tikrai ne komplimentas šiuo atveju. Bendras vaizdas kiek korejietiškas ir svetimas, beje prietaisuose randame viską ką iki šiol matėmę „LX“ modelyje.

Oi, to daryti tikrai nereikėjo!

Be abejonės šį „Vespa“ modelį galime laikyti truputį kitokio dizaino „LX“ nes visi pagrindiniai agregatai yra identiški: 11/10 colių ratai, vienos atramos priekinė šakė, tipinė stabdžių kombinacija būgninis/diskinis ir be abejo metalinis nešantis korpusas.
Senų laikų „Special“ buvo siūloma tik su 50 kubinių centimetrų varikliu, tačiau „Vespa S“ galime įsigyti ir su 125cc darbinio tūrio keturtakčiu, tačiau 50 cc versijos variklis dvitaktis, atitinkantis Euro 2 taršos reikalavimus.
Be abejonės nuo pirmosios „Vespa Special“ sportiškumo kanonai kiek pasikeitė, tai kas tuo metu buvo laikoma sportinio motorolerio savybėmis šiandien būdinga paprastiems skuteriams.

Raudona raidė “S” suteikia šiai Vespa sportiško šarmo.  

“S“ iš esmės siūlo tuos pačius „LX“ būdingus vairavimo pojūčius. Be abejonės tai miesto motoroleris, 125 cc variklis tikrai ne raketa, tačiau suteikia pakankamai dinamiškumo maloniai judėti mieste. Beje dinamiškumo gali būti ir per daug tiems kas nepratę valdyti motorolerio su 10 colių ratais. Į vairuotojo komandas „S“ reaguoja žaibiškai ir klusniai (beje kaip ir visi „Vespa“ modeliai ) ir taigi iš pat pradžių reikia kiek pripasti. Sakykim, jog laikas sustojo ir šiam „Vespa“ bruožui.

Keli skirtumai nuo “LX”- aušinimo anga ir raudona spyruoklė.

Beje gražiausia visų „Vespa“ savybė yra sugebėjimas suteikti tam tikrą „relax“ nuotaiką – sėdynė patogi, kojoms vietos tikrai daug nes nėra daiktadėžės, stabdžiai labiau minkšti nei agresyvūs (galinį 110 mm diametro būgninį tikrai sunkiai sekėsi užblokuoti iki slydimo). Malonu ir tai jog ir čia daiktadėžė po sėdyne tokia pat didelė ir patogi kaip kitose naujos kartos „Vespa“.

Daiktadėžės dizainas nesikeičia nuo modelio “ET”.

Autostradoje šios „Vespa“ 10 arklio galių vienacilindris leidžia įsibėgėti iki 100 kilometrų per valandą pavyks tik žemai prisispaudus prie vairo, beje gamintojas nurodo maksimalų 91 kilometro per valandą greitį. Žinoma, tokio greičio pilnai pakanka iš miesto pakraščio pasiekti centrą, o būtent tokioms kelionėms „Vespa S“ idealiai, – neribotas manevringumas ir didelis vairo pasukimo kampas garantuoja pirmą vietą prie sankryžos net ir didžiausio eismo metu.
Taigi ši jaunatviškas modelis, „Piaggio„ teigimu, orientuotas į jaunimą, tačiau visai gali būti, jog ja susidomūs ir ankstesnė karta gal būt dar išsaugojus garaže apdulkėjusią „Vespa Special“.
Pabagai, kaip turbūt jau supratote, „Vespa S„ – tai jau gerai pažįstamas modelis tik aprengtas kitu rūbu.